Malaga

Sveiki,
įprastas turisto gyvenimas - miego trūkumas ir skaudančios kojos. Na, bet tikrai verta!

Lapričio 30


Sevilijoje atsikėlėme dar prieš 6, kad spėtume nusiprausti ir susiruošti išvykai į Malagą. Iš hostelio išėjome valandą prieš autobusą, nes tiksliai nežinojome kur yra autobusų stotis ir kiek laiko iki jos reikia eiti. Atėjome pusvalandžiu anksčiau, bet džiaugėmės, nes turėjom laiko papusryčiauti. Bilietas iki Malagos kainavo 16,34 Eurus.

Smagus nuotykis nutiko tą rytą. Atvažiavo autobusas į reikiamą kelią, bet ant jo nepastebėjau užrašo, kad jis važiuoja į Malagą. Prieinu arčiau autobuso, ir garsiai pamąsčiau: Kaži šitas autobusas važiuoja į Malagą? :)) ir vyriškas balsas atsako: Taip taip, važiuoja! Heh. Tai buvo pirmas ir paskutinis lietuvis, kurį sutikome savo kelionės metu. Pasišnekėjom trumpai ir išsiskirstėm.

Kelionės metu dar šiek tiek pamatėm Sevilijos. Manau, reikės dar grįžti į šį miestą, nes taip ir nepamačiau, kaip šokamas flamenkas, šio šokio sostinėje.
Tolstant nuo Sevilijos, vaizdai pro langą pastebimai keičiasi. Kalnai, daug alyvuogių medžių. Gražu!

Tik atvykus į miestą, žinoma, patraukėme info centro link, pasiimti kelionės žemėlapį. Malaga mus pasitiko 19 laipsnių šiluma. Gera, kai taip lepina saulytė paskutinę rudens dieną.
Būdama Valensijoje pastebėjau, kad tikrai verta nueiti į turgų, tikrai pamatysi ko nematęs. Malagos turgus taip pat nenuvylė. Vos ne prie kiekvieno prekystalio yra sudėti indukai, kuriuose yra įvairiausi skanėstai, kuriuos gali paragauti: alyvuogės, riešutai, vaisiai.

Taip beužkandžiaujančias, mus užkalbino vienas pardavėjas. Bandė išsiaiškint iš kur mes, tačiau taip ir nesupratęs, palinkėjo geros dienos ir mes nuėjome :)) Nusipirkome apelsinų. Skonis jų tikrai neapsakomas!
Pasivaikščiojusios po Malagos gatveles nusprendėme pavalgyti. Išsirinkom visai neprastą vietą: Pablo Picasso aikštėje, visai šalia jo namo (Casa Natal De Picasso yra namai, kuriuose Picasso gyveno jaunystėje).

Ispanijoje kavinėse labai populiaru užsisakyti jau paruoštą meniu. Dažniausiai tai būna: salotos, karštas patiekalas, kava arba desertas ir viskas už 10 Eurų. Heh, pamenu, kai padavėja pamiršusi, kad mes kalbam tik angliškai, manęs ispaniškai paklausė kokios kavos norėsiu, su pienu ar kapučino, kažkaip nelabai pasimečiau, nes žinojau, kaip pienas jų kalba, tai ir atsakiau, jai ispaniškai :)) puiki pradžia.

Už 5 minučių kelio nuo aikštės ir buvo mūsų hostelis, kuriame apsistojome. Na bet ir vietas visai neblogas pasirinkom miegoti. Iš išvaizdos namas atrodė ne itin išvaizdžiai, laiptinė nerakinama, bet vienai nakčiai gerai. Užsukome pas šeimininką. Aprodė kambarį, susimokėjome 27 eurus, nes 3 eurai buvo, kaip depozito mokestis, kurį susimokėjome būdamos Lietuvoje. Ir dar paėmė papildomai 10 Eurų, kaip užstatą dėl raktų, kai grąžinsim raktus, jis atiduos pinigus. Hosteliu tai nepavadinčiau, atrodė kaip butukas ir jame įrengti atskiri kambariai.

Virtuvėlė

Buvo toks jausmas, kad mes ten gyvenom dviese. Jaučiasi, kad ne sezonas Ispanijoje.

Einame toliau tyrinėti miestą. Manau, kiekvieno miesto katedros yra didingos, ne išimtis ir Malagos:

Tikrai gaila, kad ji visa netilpo į objektyvą. Tokia gigantė išliks atmintyje tikrai. Malagos katedra buvo pradėta statyti 1528m. Pritrūkus pinigų buvo nebaigtas vienas bokštas, todėl katedra vadinama "vienaranke".

Ir pagaliau pasiekėme Viduržemio jūros pakrantę. 

Norėdamos pamatyti visą miestą, nusprendėme užsiropšti ant Gibralfaro kalno. Diena ėjo į pabaigą, todėl turėjome paskubėti. Tačiau tai mums padaryti nepavyko, nes neradome tako, kaip pakilti į kalną. Nusprendėme pabandyti paklausti žmonių. Priėjus prie vienos moteriškės, ji ispaniškai pasakė, kad nekalba angliškai. Matėsi, kad ji norėjo mums padėti, todėl pasinaudojom 2 variantu. Rankų kalba. Ir jis pavyko! :)) Parodžiusios ko mums reikia, ji pradėjo aiškinti. Pirmo sakinio nesupratau ką ji pasakė, tačiau kiti žodžiai man leido suprasti, kad mes tikrai pasieksime tikslą. Ji vis kartojo: Arribo, arribo. Pradedu džiaugtis, savo ispanų kalbos žiniomis. Supratau, kad kildamos vis į viršų pasieksime tikslą. Taip ir buvo. Wuhu! Pasirodo buvo du keliai ir mes stovėjome jų viduryje, iš vienos pusės buvo mašinų ir autobusų kelias (kuriuo mes užlipome) ir kitas - pėstiesiems (kuriuo nulipome, o tas keliukas koks status buvo, būtų buvę paprasčiau nusiridenti iki apačios). 

O vaizdai nuo kalno, tikrai atpirko tas kančias, kurias patyrėm lipdamos į jį.

Kalno apačioje pamatėme La Alcazaba (tai buvusi maurų pilis) ir romėnų teatrą.

Ir geriausia nuotykis buvo kai grįžome namo. Mūsų nuomojamas kambariukas buvo be radiatorių! Valensijoje taip pat gyvenom kambarį be radiatorių, na bet tada buvo pavasaris, o dabar jau beveik žiema! Kambaryje šalta, langai vos užsidaro. Mums jau nebelinksma. Gintarė nusprendė nueiti pas šeimininką paprašyti dar kaldrų, kad būtų šilčiau miegoti, tačiau, kad ir kaip ji stengėsi, niekas jai durų neatidarė :)) Dabar juokinga prisiminus, kokios mes piktos tada buvom. Sėdim abi su paltais, ir galvojam ką čia daryt. Gintarei pasiūlius miegoti su rūbais, iš pradžių nuskambėjo juokingai, tačiau nebuvo kitos išeities. Atrodo, būtume sustirusios iš šalčio. Atsigulėm, ir po maždaug 5 minučių, persirengėm į naktinius. Nors ir su jais man karšta buvo miegot. Pasirodo, buvo viskas apgalvota. Šiltesnė kaldra, padeda išsisukti neturint radiatorių. Vis dar linksma prisiminus šią istoriją :))

Ryt ryte judam į mano išsvajotą Gibraltarą!!

Adios,
Inga

Read More

Sevilija

Sveiki,

toliau tęsiu savo pasakojimus. Skrydžio metu stebėjau kaip kyla saulė, nerealu!

Lapkričio 29
Ir pagaliau atskridome į Ispaniją. Man jau vaizdas buvo įprastas, saulė, palmės, tačiau Gintarė nenustojo žvilgčioti į visas puses, su nekantrumu gal dar pamatys kokią gražią palmę  :)) pamenu ir aš tą jausmą kai keliavau pirmą kart į Ispaniją...
Sevilijos oro uoste iš autobuso vairuotojo (EA autobusas vežantis į miestą) nusipirkome bilietus iki Sevilijos miesto. Kainavo po 2,40 euro. Kelionė truko apie 30 min. Na ir prasidėjo įdomybės. Namuose susižiūrėjom, kad turime išlipti paskutinėje stotelėje šalia Santa Justa traukinių stoties, pasiskaičiavom, kad tai 6 stotelės ir važiuojam sau ramiai. Pirma stotelė, išlipa keletą žmonių, antra dar šiek tiek, ir kitoje stotelėje vairuotojas sako Santa Justa. Atrodo turėtų tai būti mūsų. Dar pašnekėjom, kad čia nepanašu į tai kur mums reikia išlipti, tačiau viena ispanė, pradėjo pusiau angliškai pusiau ispaniškai sakyti, kad čia traukinių stotis ir jums reikia lipti :)) na, išlipome, apėjome kelias gatveles ir supratome, kad tikrai ne ten išlipome, buvome visai kitame miesto gale. Na, bet turime laiko, tai einame, mūsų hostelio check'inas tik 1 val, o Sevilijoje mes buvome apie 10 val. Beeidamos nusprendėme susirasti kur pavalgyti. Užėjome į vieną kavinukę, atsisėdome ir laukiame kol prie mūsų prieis, tačiau nieko nesulaukėme, pasirodo ten įprasta, nueiti prie baro užsisakyti ir tik po to atsisėsti, bet tą išsiaiškinome tik po kurio laiko. Išsirinkusios ką valgyti (su žodynėlio pagalba) parodėme padavėjai, kuri aišku nešnekėjo angliškai. Ir ji pradėjo juoktis, pasakė ispaniškai, kad to neturi, ir atvertė mums desertų meniu. Na aišku, mes norėjome tik valgyti, tad išėjome iš ten ir susiradome kitą kavinukę. Jau apsipratom, kad su mumis niekas nešneka angliškai. Užsisakėm kažkokių sumuštinių, kuriuos vėliau pašildė. Įdomus įdomus toks skonis buvo. Na, bet jie čia populiarūs. Gintarei labai norėjosi paragauti apelsino nuo medžio. Ji vis dar iki šiol prisimena tą jo rūgštumą, heh, tas smalsumas...Kuprinės ant pečių ir vėl keliaujam toliau. Oras geras, saulytė lepina galima ir pasivaikščioti.

Priėjome įspūdingiausią Sevilijos lankytiną objektą - Ispanijos aikštę (Plaza de Espana). Tai milžiniška aikštė, priskiriama prie vienų gražiausių Ispanijoje. Aikštė dažniausiai būna pilna turistų, bet tai nesugadina nuostabios panoramos.

Sulaukusios 13 valandos patraukėme hostelio link, jis buvo įsikūręs pačiame miesto centre, šalia Sevilijos katedros. Gatvelės siauros, kaip ir būdinga Ispanijai. 

Hostelyje mus pasitiko miela moteriškė, kuri turbūt pirmoji Ispanijoje, taip gerai kalbėjo angliškai, net įmanoma buvo kažką suprasti. Susimokėjome už kambarį po 15 eurų, aprodė visas patalpas ir šiek tiek pašnekėjus išsiskirstėme. Keletas pastebėjimų: norint naudotis dušu, reikia įmesti monetą, kurią vos tik atvykus duoda kiekvienam svečiui, jei reikia dar, nueini ir paprašai, kaip ji pati sakė, tai dėl saugumo. Ir įmetus tą monetą, karštu vandeniu gali naudotis tik 20 minučių. Norint nueiti į tualetą ar į dušą, reikia šiek tiek pereiti per lauką. Ačiū Dievui, tuo metu nelijo :)) Nuotraukoje matyti, visos šios patalpos, o viršuje jau dangus. Kambarys gan mažiukas ir tamsus, bet mes čia tik vienai nakčiai, o be to ant lovų radome mini dovanėles (rankšluostukus ir dušo žele su šampūnu), tai atpirko viską. Be to, šeimininkė perspėjo, kad durys yra uždaromos 2 val nakties, ir atidaromos 7 val ryte, tačiau, jei yra būtinybės atidaro anksčiau (ir mes tuo pasinaudojome, nes išvykome iš ten puse 7 ryte, bet apie tai vėliau). Man labai sunku čia buvo prisitaikyti prie chloruoto vandens. Turbūt vienintelis didžiausias trūkumas čia.  

Kadangi naktį buvome nemiegojusios normaliai, ir buvo siestos laikas (tai šilčiausias laikas dienos metu, trunkantis maždaug nuo 14 iki 16 valandos, kai daugelis parduotuvių ir kavinių nedirba, o tuo metu žmonės poilsiauja arba miega namuose), tai pamiegojome šiek tiek. 

Daug miegoti sau neleidome, todėl išėjome toliau tyrinėti Sevilijos, o žinot, visai įspūdingoj vietoj gyvenom. 

 

Vos 5 min kelio iki katedros. Sevilijos katedra- trečioji pagal dydį katedra Europoje. Ją savo dydžiu lenkia tik Šv. Petro bazilika Vatikane ir Šv. Povilo katedra Londone. Katedra pradėta statyti XV a. vietoje musulmoniškos mečetės. Jos statyba truko daugiau nei 100 metų. 

Visai šalia katedros pastebėjom, kad pardavinėja kažką neįprasta, tai dažniausiai būna koks nors tipinis tos šalies užkandis. Nesuklydome. Mums pasiūlė paragauti iškeptų kaštonų. Buvau ragavusi tik saldainio pavidalo kaštonų, kuriuos brolis buvo parvežęs iš Turkijos. Mūsų kaštonų mažiukas indukas kainavo 2 eurus. Susigundėme ir tikrai nesuklydome. Skonis kiek keistokas, bet verta pabandyti. 

Vaizdas leidžiantis saulei Sevilijoj tikrai įspūdingas. Vaikštai po gatves, relaksuoji. Tikros atostogos!

Dar mums vienas kiek neįprastas reiškinys, kalėdos, apelsinų medžiai ir palmės, kiekviename mieste vis tuo stebėdavomės :)) na, bet jiems taip įprasta, reikia tik džiaugtis, kad pamatėm, kaip Ispanija pradeda ruoštis Kalėdoms. 

Pasivaikščiojusios grįžome namo, pagaliau normaliai išsimiegoti. Ryt, kaip ir sakiau, anksti keltis važiuosime į Malagą! 

Puse 10 vakare buvo +14 ;)

Daugiau nuotraukų: https://picasaweb.google.com/114207224624331647774/Sevilija?authkey=Gv1sRgCJHc8o2FtMOi6AE#

Iki kito karto,

Inga

Read More

Milanas

Sveiki,

taip ir reikėjo tikėtis, nebuvo laiko ir galimybės prisėsti prie interneto parašyti blogą kelionės metu, todėl bandysiu dabar viską atsiminti ir parašyti kaip kas buvo, o nuotykių tikrai netrūko.

Saulėtą lapkričio 28 rytą susikrovėme su Gintare daiktus ir pajudėjome į Vilniaus oro uostą.

Skrydis, kaip ir sakiau buvo su persėdimu. Pakilome 17 val vietos laiku ir nusileidome Bergamo oro uoste (Italija) 18:35, skrydis buvo gan linksmas, nes už mūsų sėdėjo 3 smagiai nusiteikę vyrukai, kurie vyko atostogauti į Milaną.

Oro uoste turėjome laukti 11 val. iki mūsų kito skrydžio į Seviliją, todėl nusprendėme vykti iki Milano. Bilietus nusipirkome oro uoste, jei perki bilietus iš karto į abi puses kainuoja 15 eurų, jei į vieną pusę - 10 eurų. Ir geras dalykas tas, jei perki bilietus iš karto į abi puses, gali vykti bet kuriuo laiku, tik būtinai tą pačią dieną. Kelionė iki Milano trunka apie 1 valandą. Kadangi oro uoste buvome tik vakare, todėl galėjome praleisti tik 3,5 val Milane ir grįžti su paskutiniu autobusu.

Milano stotis

Kelionė iki Milano neprailgo, buvo įdomu stebėti vaizdus pro langą. Autobusas sustojo vienoje stotelėje, pasižiūrėjome į laikrodžius, lyg ir panašu buvo, kad jau atvažiavom, jau pradėjom krautis daiktus, tačiau vienas šalia sėdėjęs italas pradėjo mums sakyti kažką itališkai, ir maždaug supratom, kad tai dar ne ta stotelė :)) Kita stotelė jau buvo Milano stotis.
Milano lankytinas vietas buvome apsižiūrėjusios namuose, todėl tik išlipus patraukėm reikiama linkme. Gatvelės gan klaidingos, tačiau norint pamatyti daugiau galima ir pasiklysti kur, vis gi tada daugiausia ir pamatai. Na, bet mes daug laiko neturėjom, tai negalėjom daug kur klysti. Įspūdingiausias Milano objektas Duomo katedra. Turbūt tik dėl jos čia ir atvažiavome.

Duomo katedra

Be abejonės, gyvai ji atrodo žymiai įspūdingiau. Ši katedra yra laikoma viena gražiausių katedrų pasaulyje. Duomo katedrą statė nuo 12a. iki 15a. Tai romaninio ir gotikinio stiliaus katedra. Visai šalia šios katedros yra įsikūrusi prabangių parduotuvių galerija. Galleria Vittorio Emanuele II pasižymi įdomiu stikliniu kupolu. Čia galima rasti daug parduotuvių ir restoranų, tačiau mes buvome vėlyvą vakarą, todėl dirbo tik restoranai.  

Praalkusios nusprendėme užsukti pavakarieniauti kokioje nors kavinukėje. Daug rinkomės, kol galiausiai supratome, kad čia visos maždaug tokio pat stiliaus. Iš išorės tikrai atrodo visos prabangiai, tačiau kainos nesikandžioja. O kaip gi, Italija be makaronų :)) Užsisakėme spagečių su mėsos padažu, ir vyno taurę. Tiesą pasakius, tikėjausi kažko skaniau, na bet svarbu, kad gavom kažko šilto į mūsų skrandukus. Išėjus iš kavinės, mus sustabdė vienas italas dirbantis ten, ir sako: gal norėtumėte nusifotografuoti su manim? hahaha. na, mes aišku neprieštaravom, smagūs žmonės. Įdomu gi visiems buvo iš kur mes. 

Restoranėlis 

Susiradome autobusą, kuris veža iki Orio al Serio (Bergamo oro uosto), jis buvo visai šalia Milano stoties. Autobusas dviaukštis, žmonių mažai, galima ir pamiegot. Atvykusios į oro uostą, pamatėme daugybę taip pat mąstančių žmonių, kas kur įsitaisęs miegoti arba jau saldžiai miega. Radome ir sau vietos atsisėsti, gaila, bet nebe ant suoliuko. Pamiegojom šiek tiek, pavalgėm pusryčiams bandelių ir ėjom į oro uosto patikrą. Kylame 06:25, bet apie jį kitą kartą. 

Italijos pastebėjimai, be galo daug žmonių rūko, motorolerių ant kiekvieno kampo ir žmonės labai mandagūs. 

Milane buvo +10 šilumos. 

Daugiau nuotraukų: https://picasaweb.google.com/114207224624331647774/Milanas?authkey=Gv1sRgCK_XjrLk3fzpjQE#

Tiek,

Inga

Read More