Sevilija

Sveiki,

toliau tęsiu savo pasakojimus. Skrydžio metu stebėjau kaip kyla saulė, nerealu!

Lapkričio 29
Ir pagaliau atskridome į Ispaniją. Man jau vaizdas buvo įprastas, saulė, palmės, tačiau Gintarė nenustojo žvilgčioti į visas puses, su nekantrumu gal dar pamatys kokią gražią palmę  :)) pamenu ir aš tą jausmą kai keliavau pirmą kart į Ispaniją...
Sevilijos oro uoste iš autobuso vairuotojo (EA autobusas vežantis į miestą) nusipirkome bilietus iki Sevilijos miesto. Kainavo po 2,40 euro. Kelionė truko apie 30 min. Na ir prasidėjo įdomybės. Namuose susižiūrėjom, kad turime išlipti paskutinėje stotelėje šalia Santa Justa traukinių stoties, pasiskaičiavom, kad tai 6 stotelės ir važiuojam sau ramiai. Pirma stotelė, išlipa keletą žmonių, antra dar šiek tiek, ir kitoje stotelėje vairuotojas sako Santa Justa. Atrodo turėtų tai būti mūsų. Dar pašnekėjom, kad čia nepanašu į tai kur mums reikia išlipti, tačiau viena ispanė, pradėjo pusiau angliškai pusiau ispaniškai sakyti, kad čia traukinių stotis ir jums reikia lipti :)) na, išlipome, apėjome kelias gatveles ir supratome, kad tikrai ne ten išlipome, buvome visai kitame miesto gale. Na, bet turime laiko, tai einame, mūsų hostelio check'inas tik 1 val, o Sevilijoje mes buvome apie 10 val. Beeidamos nusprendėme susirasti kur pavalgyti. Užėjome į vieną kavinukę, atsisėdome ir laukiame kol prie mūsų prieis, tačiau nieko nesulaukėme, pasirodo ten įprasta, nueiti prie baro užsisakyti ir tik po to atsisėsti, bet tą išsiaiškinome tik po kurio laiko. Išsirinkusios ką valgyti (su žodynėlio pagalba) parodėme padavėjai, kuri aišku nešnekėjo angliškai. Ir ji pradėjo juoktis, pasakė ispaniškai, kad to neturi, ir atvertė mums desertų meniu. Na aišku, mes norėjome tik valgyti, tad išėjome iš ten ir susiradome kitą kavinukę. Jau apsipratom, kad su mumis niekas nešneka angliškai. Užsisakėm kažkokių sumuštinių, kuriuos vėliau pašildė. Įdomus įdomus toks skonis buvo. Na, bet jie čia populiarūs. Gintarei labai norėjosi paragauti apelsino nuo medžio. Ji vis dar iki šiol prisimena tą jo rūgštumą, heh, tas smalsumas...Kuprinės ant pečių ir vėl keliaujam toliau. Oras geras, saulytė lepina galima ir pasivaikščioti.

Priėjome įspūdingiausią Sevilijos lankytiną objektą - Ispanijos aikštę (Plaza de Espana). Tai milžiniška aikštė, priskiriama prie vienų gražiausių Ispanijoje. Aikštė dažniausiai būna pilna turistų, bet tai nesugadina nuostabios panoramos.

Sulaukusios 13 valandos patraukėme hostelio link, jis buvo įsikūręs pačiame miesto centre, šalia Sevilijos katedros. Gatvelės siauros, kaip ir būdinga Ispanijai. 

Hostelyje mus pasitiko miela moteriškė, kuri turbūt pirmoji Ispanijoje, taip gerai kalbėjo angliškai, net įmanoma buvo kažką suprasti. Susimokėjome už kambarį po 15 eurų, aprodė visas patalpas ir šiek tiek pašnekėjus išsiskirstėme. Keletas pastebėjimų: norint naudotis dušu, reikia įmesti monetą, kurią vos tik atvykus duoda kiekvienam svečiui, jei reikia dar, nueini ir paprašai, kaip ji pati sakė, tai dėl saugumo. Ir įmetus tą monetą, karštu vandeniu gali naudotis tik 20 minučių. Norint nueiti į tualetą ar į dušą, reikia šiek tiek pereiti per lauką. Ačiū Dievui, tuo metu nelijo :)) Nuotraukoje matyti, visos šios patalpos, o viršuje jau dangus. Kambarys gan mažiukas ir tamsus, bet mes čia tik vienai nakčiai, o be to ant lovų radome mini dovanėles (rankšluostukus ir dušo žele su šampūnu), tai atpirko viską. Be to, šeimininkė perspėjo, kad durys yra uždaromos 2 val nakties, ir atidaromos 7 val ryte, tačiau, jei yra būtinybės atidaro anksčiau (ir mes tuo pasinaudojome, nes išvykome iš ten puse 7 ryte, bet apie tai vėliau). Man labai sunku čia buvo prisitaikyti prie chloruoto vandens. Turbūt vienintelis didžiausias trūkumas čia.  

Kadangi naktį buvome nemiegojusios normaliai, ir buvo siestos laikas (tai šilčiausias laikas dienos metu, trunkantis maždaug nuo 14 iki 16 valandos, kai daugelis parduotuvių ir kavinių nedirba, o tuo metu žmonės poilsiauja arba miega namuose), tai pamiegojome šiek tiek. 

Daug miegoti sau neleidome, todėl išėjome toliau tyrinėti Sevilijos, o žinot, visai įspūdingoj vietoj gyvenom. 

 

Vos 5 min kelio iki katedros. Sevilijos katedra- trečioji pagal dydį katedra Europoje. Ją savo dydžiu lenkia tik Šv. Petro bazilika Vatikane ir Šv. Povilo katedra Londone. Katedra pradėta statyti XV a. vietoje musulmoniškos mečetės. Jos statyba truko daugiau nei 100 metų. 

Visai šalia katedros pastebėjom, kad pardavinėja kažką neįprasta, tai dažniausiai būna koks nors tipinis tos šalies užkandis. Nesuklydome. Mums pasiūlė paragauti iškeptų kaštonų. Buvau ragavusi tik saldainio pavidalo kaštonų, kuriuos brolis buvo parvežęs iš Turkijos. Mūsų kaštonų mažiukas indukas kainavo 2 eurus. Susigundėme ir tikrai nesuklydome. Skonis kiek keistokas, bet verta pabandyti. 

Vaizdas leidžiantis saulei Sevilijoj tikrai įspūdingas. Vaikštai po gatves, relaksuoji. Tikros atostogos!

Dar mums vienas kiek neįprastas reiškinys, kalėdos, apelsinų medžiai ir palmės, kiekviename mieste vis tuo stebėdavomės :)) na, bet jiems taip įprasta, reikia tik džiaugtis, kad pamatėm, kaip Ispanija pradeda ruoštis Kalėdoms. 

Pasivaikščiojusios grįžome namo, pagaliau normaliai išsimiegoti. Ryt, kaip ir sakiau, anksti keltis važiuosime į Malagą! 

Puse 10 vakare buvo +14 ;)

Daugiau nuotraukų: https://picasaweb.google.com/114207224624331647774/Sevilija?authkey=Gv1sRgCJHc8o2FtMOi6AE#

Iki kito karto,

Inga