2012 m. sausio 20 d., penktadienis

Cadiz ir Rota

Sveiki,

Gruodžio 2,3,4
Iš La Linea miestelio pajudėjome 7 val iš ryto. Bilietas iki Cadžio kainavo 12,57 eurus. Kelionė truko 2,5 val. Šis miestas man įsiminė dėl to, kad buvo pirmasis miestas, kuris mus pasitiko lietumi ir stipriu vėju. Nuvykusios į miestą neradome info centro, todėl susiradome savo atsispausdintą žemėlapį. Tik bėda ta, kad turėjome tik puse miesto žemėlapio, visą dieną vaikščiojom ta puse pirmyn atgal ir nesupratom kame bajeris, kol galiausiai nusprendėm paskirti susitikimo vietą su mano draugu iš Ispanijos, ten kur jau buvome, prie kažkokio baseino.
Susitikus jis pasakė, kad mes beveik nieko nepamatėm, todėl pasisiūlė viską aprodyti. Ir tada prasidėjo atostogos! tikrai gera, kai nebereikia rūpintis, kur eiti, ką valgyti ir su kuo grįžti.







Pasigrožėjusios žydra jūra ir senoviniais pastatais, patraukėme į Rotą. Rota mažas kurortinis miestelis. Kadangi į šį miestą atvykome tik sutemus, iš karto negalėjome pastebėti, koks tai gražus ir jaukus miestelis. Apsistojome draugo namuose ir pagaliau gavome progos numigti bent valandą. O po poilsio miego, prasidėjo tikrasis ispaniškas gyvenimas. Ėjome susipažinti su miestu ir jo žmonėmis. Užsukome į kavinukę pavalgyti. 


Užsisakėm tiek, kad net nepajėgėm visko suvalgyt. O buvo skanu, jūros gėrybės man visad patiko. Valgėm kalmarą, šimtakojį ir "Žirafos" mėsą (haha). Užsukome į keletą barų, kuriuose paragavome nuostabaus skonio kokteilių, pasiklausėme gyvai atliekančių flamenko dainininkų pasirodymo, susipažinome su keliais vietiniais gyventojais ir grįžome namo. Kitos dienos ryte atsikėlėme 11 val su žadintuvu :D jaučiasi, kad mums atostogos. Išgėrėme šviežiai spaustų apelsinų sulčių ir pajudėjome į paplūdimį. Gyvenome turbūt 5 min kelio iki Atlanto vandenyno. Diena buvo tikrai karšta, ant saulės buvome tik su maikutėm ir reikia nepamiršti tai, kad jau žiema.

Pasivaikščioję po miestą, vėl užsukome pavalgyti jūros gėrybių ir ne tik. Susitikome su dar viena drauge iš Ispanijos, atsigėrėme kavos, pasišnekučiavome ir išsiskirstėme.
Reikia nepamirši tai, kad ispanai tikrai vertina siesta time, ir visi eina miegoti tuo metu, todėl mes nebuvome išimtis. Numigę ėjome žiūrėti futbolo, nes tai taip pat dalis ispaniško gyvenimo. Grįžus buvome pakviestos pavakarieniauti su ispano šeima. Sužinoję, kad Gintarė groja pianinu, nutarė surengti konkursą su jų dukra. Abi pagrojusios, buvo apdovanotos mūsų aplodismentais. Tikrai buvo neįprastas vakaras, bet smagu paįvairinti atostogas. Po to vėl išėjome pasižmonėti į miestą. Susitikome su draugo draugais, pabendravome, gavome nuo vieno iš jų dovanų - laikrodį, kuris dabar primena apie nuostabias akimirkas Ispanijoje. 6 val ryte iš Cadžio visi miegodami pajudėjome į oro uostą. Iš Sevilijos pakilome 9:10 į Barseloną.

O iš Barselonos palaukus 4 val. skridome jau į Vilnių. Vilnius mus pasitiko smarkiu lietumi ir vėju. Todėl taip norėjosi grįžti atgal į tą saulėtą Ispaniją. Reikia pabusti iš to sapno, kad ir kaip nesinori.

Naudingos nuorodos (viešojo transporto Ispanijoje): http://www.movelia.es/http://www.tgcomes.es/http://www.tussam.es/, Sevilijos autobusai: http://gomarbella.com/marbella/online-bus-reservation-spain.htm.


Tiek šiam kartui apie Ispaniją. Toliau bandysiu rašyti apie Olandiją. Važiuosiu ten šiek tiek daugiau nei už mėnesio, pasimokyti, pabendrauti su žmonėmis ir gerai praleisti laiką.

Iki kitų kartų,
Inga

0 komentarai (-ų):

Rašyti komentarą