Pažintis su Leeuwardenu

Sveiki,


pažintis su miestu prasidėjo, kai tik numigome. Visiems buvo smalsu atrasti miestą. Pirmas įspūdis, tai tikrai panašu į Daniją. Vandens kanalai miesto centre, visi važinėja dviračiais ir žmonės čia šypsosi.
Nyderlandų žemėlapis yra labai mažas - jo dydis siekia vos 41 526 km2, o gyventojų, palyginus su šalies plotu, čia labai daug, net 17 milijonų. Todėl galima daryti išvadą, kad ir gyventojų tankumas čia neįtikėtinai didelis - 399 kvadratiniame kilometre.

Šv. Bonifacijaus bažnyčia

Gražu. Čia jau pavasaris ir gėlės jau pradeda žydėti.

NHL

tai ne nacionalinė ledo ritulio lyga, tai mokyklos, į kurią atvykome pavadinimas. Čia mokosi maždaug 10000 studentų. Pastatas, kuriame mokomės pastatytas tik prieš 2 metus ir yra puikiai pritaikytas mokslui. Daug erdvės, darbo kambarių, padaryta taip, kad studentui būtų čia gera kaip namuose, nes tikrai daug laiko praleidžia šioje patalpoje. Mes ne išimtis.

Aukštoji mokykla

Dviračių parkingas 

Darbo kambariai

Vos tik atvykus pirmą dieną į universitetą, buvome suskirstyti į tarptautines grupes po 7 žmones. Ir gavome pirmą komandinę užduotį. Užduotis sukėlė visiems juoką, buvau pagalvojus, kad trumpam atsidūriau darželyje. Reikėjo sukonstruoti įrenginį, su kuriuo galime nuleisti kiaušinį iš 5 metrų aukščio, kad jis nesudužtų. Tam turėjome šiek tiek daiktų: šiaudeliai, balionai, kramtoma guma, pieštukai, popierius ir dar visokių niekučių. Visą tai vertino komisija. Darbas buvo tikrai smagus ir labiau susipažinome su komandos nariais. Beja, mūsų komandai pavyko kažką sukonstruoti, ir nesudaužėme kiaušinio.

Nuotraukoje komandos nariai: rumunė, portugalas ir estas

Kiaušinio kritimas

Kadangi Nyderlanduose antras pagal populiarumą transportas yra laivai, antra komandinė užduotis buvo išsirinkti laivo tipą ir padaryti apie jį projektą. Šiam darbui turime 2 savaites. 

Paskaitos vyksta kiekvieną dieną po 2-3. Paskaitos trukmė 1 valanda. Per kiekvieną paskaitą, turime užpildyti anketą apie tos paskaitos dėstymą.

Anketa apie paskaitą

Paskaita

Turime tikrai daug pertraukų tarp veiklos: kavos pertraukėlės, pietūs. 

Antradienis buvo ta diena, kai turėjome pristatyti savo darbus, kuriuos buvome padarę Lietuvoje. Kadangi buvo informacijos trūkumas, tai ir streso buvo šiek tiek daugiau nei reikėjo. Viskas vyko taip: sukabiname savo paruoštus plakatus ant stendų, komisija vaikšto ratu ir klausosi tavo pristatymo. Mes pristatymo kadangi neturėjome pasiruošę, tai viskas vyko ekspromtu. Bet viskas lyg ir pavyko.

Pristatymo diena

Iki kitų kartų,

Inga

Read More

Kelionė į Nyderlandus

Sveiki,

šį kart rašau blogą jau tiesiai iš Nyderlandų, taigi ir emocijos bus kitokios, nei rašant savaitei po kelionės. Viskas iš pradžių. Kelionė lėktuvu prasidėjo sekmadienį (03.04) 06:35 ryte. Skridome su LOT oro linijų kompanija. Tiesa pasakius, man pačiai buvo labai įdomu, nes visad tekdavo skraidyti tik su Ryanair. O kaip daugelis žino, Ryanair ne itin pasižymi aukšta aptarnavimo kokybe, tačiau kaina jų yra mažesnė. LOT skrydžių kompanija ekonomine klase leidžia pasiimti 6 kg rankinio bagažo ir 20kg papildomo bagažo. Į rankinį bagažą tilpo tik kompiuteris ir dar keli kiek brangesni daiktai, kuriuos tikrai gaila būtų prarasti, todėl labai džiaugiausi, kad turėjome ir kitą bagažą, į kurį ir lauktuvės iš Lietuvos tilpo. Tik spėjus pakilti gavome pusryčius, kurie buvo įskaičiuoti į lėktuvo kainą, t.y. bandelę ir sulčių/ kavos/ arbatos, kaip kas norėjo tą ir pasirinko. Vos spėjus suvalgyti ir išgerti viską, pilotas pranešė, kad jau leidžiamės. Tik leidomės iš karto ne į Amsterdamą, o persėdimas buvo Varšuvoje. Nieko blogo tame nematau, tarp skrydžių laukėme maždaug valandą. Ne taip kaip rumunai, apie 8 valandas. Iš Varšuvos pakilome dar prieš 8 iš ryto, ir situacija vėl kartojasi, vos pakilome ir vėl gavome pavalgyti. Šį kart kažkas panašaus į submarinus, ir taip pat atsigerti ko tik nori. Abu skrydžiai labai sklandžiai praėjo ir mes jau Amsterdame. Oro uoste nusipirkome traukinio bilietus iki savo miestelio - Leeuwardeno. Traukinio bilieto kaina 23.70euro. Kelionės trukmė apie 2,5 val. Smagus nuotykis įvyko kelionės metu. Kadangi nusipirkus traukinio bilietą nėra svarbus laikas, susiradome sau tinkamiausią. Įlipus į traukinį įsikūrėme gan patogiai, nes žinojome, kad laukia ilga kelionė.. tačiau atėjus kontrolieriui jis mums pasakė, kad esame ne tame traukinio gale, ir traukinys po kelių stotelių atsiskirs. Taip, skamba keistai, bet čia tokia sistema, ilgas traukinys važiuoja tam tikru atstumu kartu sujungtas ir po to tam tikroje stotelėje atsiskiria. Kontrolierius nurodė stotelę, kurioje traukinys stovi ilgiausiai t.y. 6 minutes, per kurias turime nuo vieno traukinio galo nubėgti iki kito traukinio galo, ir tai dar ne viskas, traukinys suskirstytas į klases, todėl turėjome susirasti savąją t.y. 2 klasę. Na bet viskas praėjo lyg ir gerai, tik buvo neblogas vaizdelis, kai 10 studentų ir 2 dėstytojai beveik bėgte bėga iki kito traukinio galo, su visais krepšiais ir lagaminais. Atvykus mus pasitiko projekto koordinatorė ir vienas Nyderlandų studentas. 

Gyvenamoji vieta

Gyvename 't Anker viešbutyje, dar kartu su 40 studentų atvykusių į šį projektą. Iš pirmo žvilgsnio mano kambarys atrodė "vipinis", kambarys 3 aukšte, tylu ramu, didelė erdvė, kurioje yra 2 lovos, staliukas su kėdėmis, kriauklė, ir visai čia pat tualetas su dušu. Tačiau kuo toliau, tuo daugiau minusų aš čia aptinku. Naktį šalta, tai jau susiradome po 2 pledą :D interneto beveik nėra,  namiškiai sakė, kad tu broliu būdavo geriau susišnekėti, kai jis buvo Indijoje. Na bet ne ilgai čia ir gyvensim, tai galima ir pakenkėt. Gyvename maždaug 20min. kelio nuo savo aukštosios mokyklos, ir visiškai šalia miesto centro. 

Kolegos prie viešbučio

Iki greito,

Inga

Read More

Nyderlandai. Pradžia

Ir vėl? gal kokį rėmėją turi? kodėl tau taip sekasi? Čia pirmi populiariausi komentarai, kurių susilaukiu iš žmonių, kuriems pasakau, kad važiuosiu į Nyderlandus. Visi atsakymai ir dar daugiau bus paminėti čia, mano naujajame bloge.

Taip, ir vėl už savaitėlės kelsiu savo sparnus. Tik šį kart, į kiek šaltesnę ir mažesnę šalį - Nyderlandus, ir ne poilsiauti (kaip dariau iki šiol: http://ingoskeliones.blogspot.com/2011/11/karta-nukeliaves-negali-sustoti.html), o pasisemti žinių ir patirties mokslinėje srityje.
Į klausimą kodėl man taip sekasi, galėčiau atsakyti, o Tu ar bandei? :) 

Kaip viskas prasidėjo?
Savo fakultete pastebėjau naują skelbimą. Ieškojo studentų norinčių vykti į projektą Nyderlanduose. Nieko išsamaus, tik paminėta kur bus projektas, kas dalyvauja ir iki kada galima siųsti motyvacinius laiškus, viskas. Jei reikia išsamesnės informacijos susirask internete. Tuo metu buvau užversta darbais, todėl didelio dėmesio nekreipiau. Bet jei bus lemta išvažiuoti, visada išvažiuosi. Taip atsitiko ir man. Terminas, kai dar galima siųsti motyvacinius laiškus jau seniai buvo pasibaigęs, tačiau šio projekto koordinatorius, taip pat ir mano dėstytojas, sužinojęs, kad aš buvau išvykusi pagal Erasmus mainų programą, man pasiūlė sudalyvauti projekte. Paminėjus, kad terminas jau pasibaigęs, jis tik dar labiau paragino sėsti ir rašyti laišką. Na, kodėl gi nepabandžius. Dar prie manęs prisijungė grupiokas ir kursiokas, kuris išgirdo mūsų pokalbį. Vakare nusiuntę laiškus, jau su nekantrumu laukėme atsakymo. Visada taip būna, jei jau pradedi kažką daryt, norisi, kad pasisektų.
Pagrindiniai kriterijai norint patekti į šį projektą buvo: motyvuotas noras dalyvauti projekte, pažymių vidurkis ir anglų kalbos mokėjimas. Atrinkti kandidatai buvo kviečiami motyvacinio pokalbio. Ir galiausiai atrinko 10 dalyvių ir 2 kandidatus. Kandidatai reikalingi dėl to, kad atsiradus laisvų vietų (neatvykus kai kuriems užsienio partneriams) būtų kuo užpildyti projekto gretas. Taip ir nutiko, iš VGTU vyks 11 dalyvių.

Trumpai apie projektą

Šio renginio metu studentai kartu su dėstytojais keliauja į vieną konsorciumo partnerio universitetą, kur vyksta intensyvūs mokymai. Projekte dalyvauja VGTU, Porto aukštoji inžinerijos mokykla (Portugalija), Valjadolido universitetas (Ispanija), Timišoaros technikos universitetas (Rumunija), Talino aukštoji technikos mokykla (Estija), Karel de Grot technikos mokykla (Belgija), Leeuwardeno aukštoji technikos mokykla (Olandija). Projekto renginys vyks pirmosiomis 2012 m. kovo mėnesio savaitėmis (14 dienų) Nyderlanduose, Leeuwardeno aukštojoje technikos mokykloje. Renginio darbotvarkė reglamentuoja studentų užimtumą – vyksta paskaitos, seminarai, praktiniai projekto kūrimo darbai. Praktinės programos metu lankomos mokomosios ir mokslo laboratorijos, pažangios pramonės įmonės. Po oficialiosios programos dalies vyksta ir studentų socialiniai renginiai.
Šiuo metu visi 11 atrinktųjų yra išsiskirstę mažomis grupelėmis po 2-3. Buvo išdalintos temos būsimoms prezentacijoms ir projektui, šiuos darbus turime atlikti iki vizito pradžios t.y. iki kovo 4d.
Dalyvio mokestis - 150EUR. Suma, kurią sužinojome tik per motyvacinį pokalbį, visiškai nedžiugino, tačiau gerai apsvarsčius, kad kitos progos gali ir nebepasitaikyti, važiuoti sutikau. Kada, jei ne dabar, pasinaudoti suteikta galimybe.

Leuvardenas
Leuvardenas - miestas šiaurės Nyderlanduose. Gyventojų skaičiumi panašus į Panevėžį. Oras kiek šiltesnis nei Lietuvoje. Sunku dabar kažką ir pasakoti, kai nesu ten buvusi, daugiau apie miestą papasakosiu ten nuvykusi.


Iki greito,
Inga

Read More

Cadiz ir Rota

Sveiki,

Gruodžio 2,3,4
Iš La Linea miestelio pajudėjome 7 val iš ryto. Bilietas iki Cadžio kainavo 12,57 eurus. Kelionė truko 2,5 val. Šis miestas man įsiminė dėl to, kad buvo pirmasis miestas, kuris mus pasitiko lietumi ir stipriu vėju. Nuvykusios į miestą neradome info centro, todėl susiradome savo atsispausdintą žemėlapį. Tik bėda ta, kad turėjome tik puse miesto žemėlapio, visą dieną vaikščiojom ta puse pirmyn atgal ir nesupratom kame bajeris, kol galiausiai nusprendėm paskirti susitikimo vietą su mano draugu iš Ispanijos, ten kur jau buvome, prie kažkokio baseino.
Susitikus jis pasakė, kad mes beveik nieko nepamatėm, todėl pasisiūlė viską aprodyti. Ir tada prasidėjo atostogos! tikrai gera, kai nebereikia rūpintis, kur eiti, ką valgyti ir su kuo grįžti.

Pasigrožėjusios žydra jūra ir senoviniais pastatais, patraukėme į Rotą. Rota mažas kurortinis miestelis. Kadangi į šį miestą atvykome tik sutemus, iš karto negalėjome pastebėti, koks tai gražus ir jaukus miestelis. Apsistojome draugo namuose ir pagaliau gavome progos numigti bent valandą. O po poilsio miego, prasidėjo tikrasis ispaniškas gyvenimas. Ėjome susipažinti su miestu ir jo žmonėmis. Užsukome į kavinukę pavalgyti. 

Užsisakėm tiek, kad net nepajėgėm visko suvalgyt. O buvo skanu, jūros gėrybės man visad patiko. Valgėm kalmarą, šimtakojį ir "Žirafos" mėsą (haha). Užsukome į keletą barų, kuriuose paragavome nuostabaus skonio kokteilių, pasiklausėme gyvai atliekančių flamenko dainininkų pasirodymo, susipažinome su keliais vietiniais gyventojais ir grįžome namo. Kitos dienos ryte atsikėlėme 11 val su žadintuvu :D jaučiasi, kad mums atostogos. Išgėrėme šviežiai spaustų apelsinų sulčių ir pajudėjome į paplūdimį. Gyvenome turbūt 5 min kelio iki Atlanto vandenyno. Diena buvo tikrai karšta, ant saulės buvome tik su maikutėm ir reikia nepamiršti tai, kad jau žiema.

Pasivaikščioję po miestą, vėl užsukome pavalgyti jūros gėrybių ir ne tik. Susitikome su dar viena drauge iš Ispanijos, atsigėrėme kavos, pasišnekučiavome ir išsiskirstėme.

Reikia nepamirši tai, kad ispanai tikrai vertina siesta time, ir visi eina miegoti tuo metu, todėl mes nebuvome išimtis. Numigę ėjome žiūrėti futbolo, nes tai taip pat dalis ispaniško gyvenimo. Grįžus buvome pakviestos pavakarieniauti su ispano šeima. Sužinoję, kad Gintarė groja pianinu, nutarė surengti konkursą su jų dukra. Abi pagrojusios, buvo apdovanotos mūsų aplodismentais. Tikrai buvo neįprastas vakaras, bet smagu paįvairinti atostogas. Po to vėl išėjome pasižmonėti į miestą. Susitikome su draugo draugais, pabendravome, gavome nuo vieno iš jų dovanų - laikrodį, kuris dabar primena apie nuostabias akimirkas Ispanijoje. 6 val ryte iš Cadžio visi miegodami pajudėjome į oro uostą. Iš Sevilijos pakilome 9:10 į Barseloną.

O iš Barselonos palaukus 4 val. skridome jau į Vilnių. Vilnius mus pasitiko smarkiu lietumi ir vėju. Todėl taip norėjosi grįžti atgal į tą saulėtą Ispaniją. Reikia pabusti iš to sapno, kad ir kaip nesinori.

Naudingos nuorodos (viešojo transporto Ispanijoje): http://www.movelia.es/, http://www.tgcomes.es/, http://www.tussam.es/, Sevilijos autobusai: http://gomarbella.com/marbella/online-bus-reservation-spain.htm.


Tiek šiam kartui apie Ispaniją. Toliau bandysiu rašyti apie Olandiją. Važiuosiu ten šiek tiek daugiau nei už mėnesio, pasimokyti, pabendrauti su žmonėmis ir gerai praleisti laiką.

Iki kitų kartų,
Inga

Read More

Gibraltaras

Sveiki,

pagaliau radau laiko pabaigti savo pasakojimus apie kelionę.

Gruodžio 1
Su pirmąja žiemos diena! Keista, bet kartu ir smagu taip pasitikti pirmąją žiemos dieną. Atsikėlėme dar prieš 8, nes turėjome dar nebaigtų darbelių Malagoje. Papusryčiavome hostelyje, nes pusryčiai buvo įtraukti į nuomos kainą. Susitikome su šeimininku ir atidavęs 10 eurų depozitą už raktus, palinkėjo geros kelionės toliau. Mūsų atostogos jau įpusėjo, laikas greitai bėga.

Malagos autobusų stotis. Pirmoji žiemos diena, o mes su maikutėmis.

Kelionė nuo Malagos iki La Linea miestelio kainavo 11,8 Eurų. Laiką, kada autobusas išvyksta jau buvom susižinojusios, kai tik atvykom į Malagą, nes šios informacijos neradome internete. Autobusas vėlavo kažkur pusvalandį, na bet čia Ispanija, nieko keisto.

Kelionės trukmės tikrai nepamenu, na bet nuobodžiauti tikrai neteko, autobuse žiūrėjome filmą "Juodoji gulbė", žinoma buvo viskas ispaniškai, bet pačios buvom mačiusios šį filmą, tai ir įsigarsinom sau. Taip pat vaizdai pro langą padarė didelį įspūdį. Kuo arčiau pietų apačios, tuo daugiau kalnuotų vietų, teko nemažą kelią važiuoti pakrante. Vaizdai neapsakomi, o ir nufotografuoti nepavyksta, kaip yra iš tikrųjų. 

Miestelis La Linea, kaip jo autobusų stotis nėra didelė. Pamanėme, kad neturime laiko pažinti La Lineą, todėl iš karto patrakėme į Gibraltarą. Nuo autobusų stoties iki Gibraltaro sienos kažkur 10 min kelio. Ir žemėlapio ten tokio nereikia, kaip surasti tą sieną, nes išeini iš autobusų stoties ir iš karto atsiveria nuostabus vaizdas, toks vaizdas, apie kurį net nebuvai niekad pasvajojus. Tik iš knygų, kai per prievartą mokeisi geografijos pamokos, ir tų faktų, kurie tada atrodė nereikšmingi, o dabar pats juos atrandi. Nuostabu! 

Oras aišku nebuvo labai geras, tačiau oras tuo metu nebuvo pats svarbiausias, svarbiausia, kad mes čia, šalia Gibraltato. Gibraltaras yra Jungtinės Karalystės užjūrio teritorija, esanti pietvakarių Europoje, šiaurėje besiribojanti su Ispanija, pietuose - su Atlanto vandenynu ir Viduržemio jūra. Gibraltaras yra tarp Europos ir Afrikos.

                                                           

Nežinojome kur tiksliai reikia eiti, tačiau ėjome kalno link, ir priėjome pasų kontrolę. Iš karto mus pasitinka britų pasieniečiai, patikrina pasus ir mes jau laisvos. Vis dėl to, tokia graži ta britų tarmė. Iš karto prisistato žmonės, kurie siūlo pasiimti turą po kalną, kuriame aprodomos visos miesto lankytinos vietos, gal ir nieko idėja, tačiau tiek pinigų jau nebeturėjome :D tai pasirinkome studentišką variantą, pasiėmėme miesto žemėlapį tame pačiame pasienyje ir atradome viską savo kojomis ir nuo nieko nepriklausomos. 

 Gibraltaras- turbūt vienintelis pasaulio miestas, į kurį galima įvažiuoti tik kirtus tarptautinio oro uosto lėktuvų pakilimo/nusileidimo taką (daugiau sausumos kelių nėra). Gaila, tačiau mes lėktuvo nesulaukėme. 

Perėjusios taką, nusprendėme susipažinti su miesto žemėlapiu,o jis pasirodė kiek painokas, gatvės ne visur surašytos. Priėjęs vietinis gyventojas bandė mums padėti, klausė ko ieškom, ir patarė būtinai pamatyti Main street (pagrindinė gatvė, kurios toks ir yra pavadinimas). Geriausia buvo čia tai, kad visi supranta angliškai, ir gali atsakyti tau tuo pačiu. Main street Gibraltare, tai manau, kaip ir daugeliuose miestuose esantys bulvarai ar kažkas panašaus. Tiesiog daug parduotuvių, kavinių. Kažkur skaičiau, kad Gibraltaras yra miestas, kur netaikomi mokesčiai, todėl alkoholis ir tabako gaminiai yra pigesni, bet mums neteko tuo pasinaudoti. Neprireikė. Miestas labai pasipuošęs Kalėdoms.

Sustojome pavalgyti kažkokiame sporto bare, geresnės vietos tuo metu neradome, tačiau po to gailėjomės labai, kad nenuėjom kur kitur. Maistas buvo tragiškas. Jau aš nesu išranki maistui, na bet po to maisto, gėrėm su Gintare vaistų ir meldėmės, kad tik nesupykintų.

 Ir dar čia ne geriausia dalis. Atnešė sąskaitą, ir ji buvo žymiai didesnė, nei pasiskaičiavom, todėl ėjom bandyti surasti tiesą. Barmenas paaiškino, kad mes galime atsiskaityti tiek eurais, tiek svarais, mes aišku svarų neturėjom, tai turėjom atsiskaityti eurais. O čia pas juos, nėra tiksliai nurodyta, koks yra valiutos kursas, tai barmenas gali paprašyti kiek nori. Mieste svaro kaina buvo 1,20, o pas jį 1,50, sako: mano baras, darau ką noriu. Na bet pyktis nesinorėjo, sumokėjom ir išėjom. 

Na ir tada kilome į kalną. Pasirinkome tą variantą, kad užkylame su keltuvu, o po to pačios su kojytėm nusileidžiame. Tikrai geras variantas. Kainavo 10,50 euro. Kadangi buvo darbo diena, žmonių visai nebuvo, tai mus dvi ir užkėlė ir dar pasisiūlė nufotografuoti mus. 

  Kalno aukštis - 412 metrų. Ir kai prieini prie krašto pasijaučia tas aukštis. Vos pakilus, ir spėjus išsitraukti fotoaparatus, mus pasitiko kalno šeimininkės - beždžionės. Tai vienintelė vieta, Europoje,  kurioje laisvėje gyvena beždžionės. Aišku, matytos zoologijos sode, tačiau čia tikrai ne tas pats. Na ir viena iš šių mielų beždžionėlių sugalvojo užšokti ant manęs, nėra ji lengva ir švari, todėl vijau ją šalin, kaip tik sugebėjau. Patikau mat jai. Gaila, nėra kadrų, kur ji tupi ant manęs. 

Nuo tada Gintarė pradėjo beždžionių bijoti ir vengti jų. O vaizdai nuo kalno pasakiški, aišku, viso Gibraltaro nesimato, dėl didelio rūko viršuje, tačiau ir taip buvome sužavėtos. Čia tas momentas, kai negali sustoti fotografuoti, nors visos nuotraukos beveik vienodos. Būna taip, kai nori atsiminti kiekvieną akimirką. 

Ir tada ant kalno priėjome kryžkelę, buvo du keliukai, nežinojom kurį rinktis, vienas buvo populiarus tarp žmonių, o kitas atrodė kiek bauginančiai. Atspėkit kurį pasirinkom :)) aišku, variantas nr. 2. Laiptai atrodė nepatikimi, daugelyje vietų sutrupėję, na bet surizikavom ir tikrai nepasigailėjom. Kojos linko iš baimės, karštis buvo nežmoniškas, bet užlipom ir tai buvo pati pati aukščiausia kalno vieta. Džiaugiuosi už mus! Vaizdai dar įspūdingesni. 

Ir taip beklaidžiodamos po kalną, sulaukėme saulėlydžio. 

Viskas būtų buvę tobula, jei ne Gintarės kuprinė, kuri ne vietoj ir ne laiku suplyšo, tiksliau įplyšo rankenos, kurios laikė pačia kuprinę. Suraizgėm kažką, kad bent kažkiek išlaikytų ir patraukėme toliau. Kojyčių jau nebejautėme, na bet turėjome laiko. Atvažiavom čia pakeliauti ir pažinti miestą, o ne ilsėtis ir tinginiauti. Besileisdamos į kalno apačią pamatėme Pillars of Hercule- tai simboliniai Heraklio stulpai- paminklas. 

Nuo šios vietos ir pamatėm Afriką. 

Ir paskutinė Gibraltaro stotelė - Europa Point, tai yra pats piečiausias Europos taškas ir švyturys.

Po visos šios kelionės tikrai buvome išsekusios, todėl šiek tiek pabėgusios suspėjome į autobusą, vairuotojo paklausėme ar jis važiuoja į miestą, gavus teigiamą atsakymą, pradėjome ieškoti pinigų, tačiau, vairuotojas pasakė, sėskitės, tuoj pradėsim važiuoti. Nesupratusios atsisėdom, ir vairuotojas paklausęs kur mums reikia, pasakė, kad jis sustos nurodytoje vietoje. Tai taip ir nemokėjom už kelionę, kuri mums tikrai pagelbėjo. Geri žmonės. 

Prabėgo dar viena kupina įspūdžių diena. Ryt vėl grįžtame į Ispaniją, o tiksliau į Cadį. Dar vieną nuostabų Ispanijos miestą.

Iki kito karto,

Inga

Read More